Pagal Europos Aplinkos Agentūros (EAA) duomenis, tiesioginiai Lietuvos klimato kaitos nuostoliai nuo 1980 iki 2024 metų vienam gyventojui siekia 899 eurus. Be tiesioginių nuostolių skaičiuojami ir netiesioginiai nuostoliai. Netiesioginiai nuostoliai gali būti kelis kartus didesnis už tiesioginius, nes klimato kaitos pokyčiai plinta per tiekimo grandines, prekybą, finansus ir kt. Pagal Europos Centrinio Banko (ECB) skaičiavimus, netiesioginių mokesčių dydis priklausys nuo to, kaip Europos Sąjunga (ES) sugebės pakeisti šiuo metu egzistuojančias tiekimo grandines. Jeigu ES sugebėtų pakeisti visas prekes ir paslaugas, gaunamas iš klimato kaitos paveiktų regionų, tai nuostoliai būtų 1,3proc BVP, o jeigu nieko nekeistų – netiesioginiai nuostoliai siektų iki 20proc BVP. Manoma, kad Lietuvos tiesioginiai nuostoliai dėl klimato kaitos 2040 metais gali siekti apie 200 milijonų eurų per metus arba 0,2proc nuo dabartinio BVP. Skaičiavimai yra preliminarūs, nes nėra aišku, kaip valstybėms seksis kovoti su klimato kaita ir kaip bus paveikta pasaulio ekonomika.

2024 metais pasaulinė oro temperatūra buvo 1,55 ^oC laipsnio aukštesnė už priešindustrinį laikotarpį, nors 2015 metais vienas iš Paryžiaus susitarimo tikslų buvo, kad pasaulinė oro temperatūra neviršytų 1,5 ^oC ribos. Jungtinių Tautų aplinkos ataskaitoje konstatuojama, kad nuolat didėjanti CO² emisija užkerta kelią 1,5 ^oC tikslo pasiekimui.

Įmonė „Agrokoncernas“ yra viena iš šalies žemės sektoriaus lyderių, ir stiprindama partnerystės ryšius su mokslininkais, pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos žaliuoju aljansu.

Pasak įmonės „Agrokoncernas“ direktoriaus Edgaro Šakio: „Pasirašėme šią bendradarbiavimo sutartį, nes siekiame tų pačių tikslų – atliepti šalies žmonių poreikius. Būdami agroverslo atstovai mes nuolat ieškome efektyviausių sprendimų, kad ant mūsų stalų patektų sveikas, kokybiškas ir saugus maistas. Lietuva yra viena iš mažiausiai įvairių augalų apsaugos produktų sunaudojanti šalis ir tai nėra atsitiktinumas – mūsų šalies ūkiai yra ne tik vieni pažangiausių, bet ir atsakingiausių.“

Jis atkreipia dėmesį, kad „Agrokoncerno“ įmonių grupė yra vienintelė iš agroverslo atstovių Baltijos šalyse turinti nuosavą, tarptautiniu sertifikatu įvertintą mokslinį padalinį. Jai priklausančio Inovacijų ir tyrimų centro „AgroITC“ atliekamų lauko bandymų ir analizių duomenys yra prilyginami mokslo institucijų atliekamiems tyrimams.

Įmonė „Agrokoncernas“ vykdo tyrimus, kurių duomenimis įmonės specialistai teikia ūkininkams įvairius augalų apsaugos, mitybos, priežiūros ir auginimo sprendimus. Pasak E. Šakio, būtent pastangos apjungti mokslą ir praktiką paskatino pasirašyti bendradarbiavimo sutartį.

Aljanso pirmininkas, prof. habil. dr. Algimantas Paulauskas sako, kad mokslo ir verslo partnerystė gali padėti greičiau ir efektyviau spręsti kylančias problemas.

„Lietuvos žaliasis aljansas atstovauja mokslo balsą. Mes dažnai gauname užklausas, kaip įvairias problemas rekomenduoja spręsti mokslas arba atlikti tyrimus, kurie padėtų įvertinti esamą situaciją. Aljansas vienija didžiausių šalies universitetų mokslininkus, todėl galime suburti ekspertus į grupes, taip pat teikti pavienes savo sričių ekspertų rekomendacijas“, – sako A. Paulauskas.

Pasak A. Paulausko, tai yra vienas iš bendradarbiavimo pavyzdžių, kaip galima greičiau ir efektyviau įgyvendinti pokyčius visame žemės ūkio sektoriuje. Praktikai susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriuos galima išspręsti mokslo pagalba arba patikrinti jau esamų sprendimų efektyvumą ir taip prisidėti prie darnaus vystymosi.

Siekdama įgyvendinti išsikeltus tvaraus verslo tikslus „Agrokoncerno“ įmonių grupė aktyviai investuoja į mokslą ir inovacijas. Kasmet tam skiria daugiau nei 1 mln. eurų.

Lietuvos žaliojo aljanso taryba šių metų kovo mėnesį surengė bendrą pasitarimą su Lietuvos energetikos instituto mokslininkais dėl Lietuvos mažųjų hidroelektrinių daromos neigiamos įtakos aplinkai. Hidroelektrinių sugeneruojama nauda visuomenei per elektros energijos gamybą yra mažiau nei 1%, tačiau žala gamtai yra neadekvačiai didelė. Susitikimo metu buvo aktyviai diskutuojama ne tik dėl mažųjų hidroelektrinių daromos žalos, bet ir dėl nepakankamos įstatyminės bazės, užtikrinant tinkamą hidroelektrinių veiklos kontrolę. Lietuvos energetikos instituto direktorius dr. Sigitas Rimkevičius pažymėjo, kad iki šios dienos įstatymu nėra nustatyta ekologinio debito sąvoka. Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vadovė akad. dr. Jūratė Kriaučiūnienė susitikimo metu pristatė Lietuvos mažųjų hidroelektrinių vertinimo studiją. Akademikės nuomonė išdėstyta žemiau pateiktame straipsnyje.   

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 mažųjų hidroelektrinių, kurios pagamina apie 0,5 – 0,7 % mums reikalingos elektros energijos. Pastaraisiais dešimtmečiais vyksta aktyvios diskusijos – ar mažosios hidroelektrinės suteikia daugiau žalos ar naudos aplinkai bei žmonėms. Hidroenergetiką aplinkosauginiu atžvilgiu galima vertinti dvejopai, teikiamos naudos ir žalos aspektais:

1. Hidroelektrinės (HE) yra žalios energijos šaltinis be CO₂ išmetimo, t.y. daug ekologiškesnės negu organinį kurą deginančios elektrinės. Hidroenergija yra ir viena iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių sudėtinių dalių. Hidroelektrinės generuoja švarią ir saugią energiją, HE teikiama nauda yra potvynių valdymas ir rekreacijos galimybės. Vertinant hidroelektrinių rentabilumą ir ekonominę naudą, reikia pripažinti, kad tai nedidelių eksploatacijos sąnaudų reikalaujantys statiniai, kur pagamintos elektros energijos savikaina labai maža. Tik Lietuvos atveju mažosios HE pagamina nereikšmingą Lietuvai energijos kiekį.
2. Pastaruoju metu hidroenergetika siejama su reikšmingu poveikiu gamtinei aplinkai. Hidroelektrinių statymas sukelia daug aplinkosaugos problemų:

• poveikis upės ekosistemai,
• pažeistas natūralus nuotėkio režimas,
• sutrikdytas nešmenų transportas,
• didelių žemės plotų užliejimas,.
• dažni ir staigūs vandens lygio ir temperatūros pokyčiai,
• pakitusi upės vagos morfologija bei dugno struktūra,
• pakitusi vandens kokybė,
• sutrikdyta žuvų migracija,
• sraunumų buveinės paverčiamos stovinčio vandens buveinėmis.

ES direktyvose, taip pat BVPD rekomendaciniuose dokumentuose Nr. 4, Nr. 31 ir kai kuriuose kituose teisės aktuose pabrėžiama būtinybė užtikrinti ekologinį tėkmės režimą, kad būtų pasiekta gera vandens telkinių ekologinė būklė. Gamtosauginis vandens debitas – minimalus vandentakio vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos. Hidroelektrinėse pagaminamos elektros kiekis sausuoju metų laiku sumažėja. Tai lemia nukritęs vandens lygis upėse,  ypač sausringais metais, galimas ir visiškas mažesnių upių išdžiūvimas. Nors deklaruojama, kad minimalus upės debitas užtikrina minimalias ekosistemos gyvavimo sąlygas – jokio mokslinio pagrindimo tam nėra. Toks gamtosauginis debitas, kuris skirtas užtikrinti minimalias ekosistemų gyvavimo sąlygas negali būti laikomas „draugišku“ aplinkai, t.y. negali būti vadinamas „ekologiniu“.

Kiekviena užtvanka sustabdo biologinę ir geodinaminę apykaitą, užkertami migracijos keliai gyviesiems organizmams. Upių nešmenys pradeda kauptis tvenkiniuose,  prasideda spartus jų uždumblėjimas ir eutrofikacija, kuri pasireiškia vandens žydėjimu, tvenkinio užžėlimu, deguonies trūkumu ir žuvų dusimu. Žuvitakiai gali sušvelninti aplinkos būklės situaciją esamose užtvankose, tačiau iš esmės nesprendžia nerštaviečių išsaugojimo, eutrofikacijos ir kt. problemų. Užtvankos iš esmės keičia natūralias ekosistemas ir daro didelį neigiamą poveikį ne tik vandens, bet ir susijusių sausumos ekosistemų bioįvairovei.

Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos. Taip pat atskleista, kad šalies užtvankų būklė prastėja.

Upių ruožai žemiau hidroelektrinių ir išleidimo bei paėmimo vietų priskiriami reguliuotų upių kategorijai.  Hidromorfologiniai pokyčiai šiose upėse keičia gyvūnijos ir augalijos egzistavimo sąlygas ir turi įtakos vagos erozijai, nešmenų pernašai ir akumuliacijai. Lietuvos upių vandens kokybės būklės apžvalgose reguliuotos upės priskiriamos rizikos vandens telkiniams, kurių pavertimas geros ekologinės būklės vandens telkiniais yra vienas svarbiausių Lietuvos vandensaugos tikslų.

Vandens išteklių naudojimą hidroenergijai gaminti reguliuoja: Bendroji vandens politikos direktyva;  Paukščių ir Buveinių direktyvos;  Poveikio aplinkai vertinimo direktyva.

Naudojant lygumų mažų upių hidroenergijos išteklius būtina vadovautis europine hidroenergetikos gera praktika, kurios principai apibrėžti ir LR įstatyminiuose aktuose:

‒ energijai gaminti naudoti tik upės tranzitinį debitą, nekeisti vandens lygių režimo, naudojant „hydropeakingą“,

‒ saugoti upės ekosistemos biologinį vientisumą,

‒ kompensuoti patirtus nuostolius,

‒ taikyti poveikio mažinimo ir švelninimo priemones.

Dėl gamtos turtų naudojimo išryškėja dvi alternatyvios nuostatos: materialinė nauda ir naudojimo ribojimas dėl išteklių galimo išsekimo ir neigiamos įtakos gamtinei aplinkai. Esamu laiku įsivyrauja holistinis požiūris į upės sistemą ir siekiama integruoto vandens išteklių valdymo. Vis aiškiau suvokiamas poreikis rūpintis vandens ekosistemomis ir ištekliais, kadangi jie užtikrina ilgalaikį ekonominį gyvybingumą. Tai liečia bet kokių gamtinių išteklių saikingą naudojimą praktikos tikslams.

Europos Parlamento ir Tarybos derybininkai pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl gamtos atkūrimo įstatymo. Šis planas yra viena pagrindinių Europos žaliojo kurso dalis. Juo siekiama paversti Bendriją pasauliniu orientyru visais klimato klausimais. Kaip gamtos atkūrimo planas leis kovoti su klimato kaita? Kaip jis paveiks ūkininkus ir ar yra praktiškai įgyvendinimas?

Apie tai Žinių radijo laidoje „Europos gidas“ diskutuota su Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininku Algiu Gaižučiu bei Lietuvos žaliojo aljanso pirmininku, Vytauto Didžiojo universiteto prof. Algimantu Paulausku.

Pagal dabartinį susitarimą Europos Sąjungos valstybės iki 2030 m. turėtų atkurti bent penktadalį Bendrijos sausumos ir jūros teritorijų, o iki 2050 m. – visas ekosistemas, kurias reikia atkurti. Europos aplinkos agentūra nustatė, jog net 80 proc. buveinių būklė yra prasta. Be to, Europos Komisijos skaičiavimais, ši investicija duos didelę ekonominę naudą – kiekvienas investuotas euras atneš bent 8 eurus naudos. Vis dėlto planas susidūrė su sudėtingu ES tvirtinimo procesu ir dabar galutiniam balsavimui bus pateikta tik smarkiai sušvelninta jo versija.

Šio projekto pirminiam variantui aršiai priešinosi Europos liaudies partijos frakcija, kurios teigimu, siūlomas įstatymas keltų grėsmę tradiciniams Europos ūkininkų ir žvejų pragyvenimo šaltiniams, sumažintų maisto gamybą ir padidintų kainas vartotojams. Tuo tarpu aplinkosaugininkai nusivylę, jog dabartiniame susitarime atsirado daug išimčių ir lankstumo, susijusio su šalių narių įsipareigojimais.

Vytauto Didžiojo universiteto prof. A. Paulauskas paaiškino, ką reiškia gamtos buveinių atkūrimas. „Tai reiškia, kad mes turėtume atkurti, pavyzdžiui, durpynus ar apleistas vietas, kur yra išnaudoti ištekliai, kad būtų galima toliau tęsti veiklą. Tai turi būti  suderinta konkrečioje vietoje, konkrečioje šalyje ir konkrečiu atveju, nes atstatymas yra ilgas procesas, o pati gamta per metus ar dvejus nesusitvarko, tad ekosistemos atstatymas turėtų užtrukti dešimtmečius. Principas yra atstatyti ekosistemą ir tuo pačiu išsaugoti energetinius išteklius“, – teigė Lietuvos žaliojo aljanso pirmininkas.

1. Paulauskas pripažino, jog sugrąžinti gamtos buveines į ankstesnę būklę yra neįmanoma, nes gamta yra pastoviai kintanti. Tačiau, jo nuomone, turime siekti, kad būtų galima naudotis gamtos ištekliais, kadangi dabar gamtos buveinės yra nusausintos, miškai iškirsti. Pasak biologo, būtina siekti įvairių gamtos elementų atstatymo, pavyzdžiui, kraštovaizdžio, miškų, upių. A. Paulauskas akcentavo, jog negalima intensyviai išnaudoti gamtos, neturint jokios ateities aplinkosauginės vizijos.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas A. Gaižutis, paklaustas apie dabartinį susitarimą tarp ES institucijų, pabrėžė, jog dabartinis preliminarus susitarimas dar tikrai nereiškia šio įstatymo priėmimo pabaigos, nes, pasak jo, į gamtos atkūrimo reglamentą buvo įtraukti aspektai, dėl kurių EP buvo apsisprendęs, jog jų įstatyme nebus. A. Gaižučio teigimu, dėl to ypač nepatenkinti Europos ūkininkai. Taigi dabartinis susitarimas dar gali keistis.

1. Gaižutis akcentavo, jog susitarime atsisakyta pirminio reglamento varianto ambicingų tikslų, tačiau, jo nuomone, net jei toks reglamentas būtų priimtas, ES susidurtų su sunkumais įgyvendinant šį įstatymą.

„Pirmaeilis utopinis siekis atkurti tokią gamtos buveinių būklę, kuri buvo prieš 70 metų, yra šiek tiek pakoreguotas. Dabar numatoma daugiau koncentruotis į „Natura 2000“ teritorijas ir jau po 2030 m. planuojama, kad bus einama ir į kitas vietas. Žemės ūkiui yra numatyta galimybė sustabdyti reglamento įgyvendinimą ekstremaliu atveju – tokia išimtis yra įtvirtinta derybų metu. Jei gamtos atkūrimo reglamentas bus priimtas, tai bus dar vienas iššūkis ES, nes EK per metus turės įvertinti lėšų poreikį. Daugeliu atvejų Bendrijoje žemė, kurioje norima kažką atkurt, yra privati. Lėšos susiję ne vien tiktai su ūkininkų nuostoliais dėl apribojimų arba draudimų ūkininkauti, bet ir su gamtotvarkos priemonėmis, kurios taip pat turėtų būti įgyvendinamos ir finansuojamos. Taigi EK turi aiškiai įvardinti, iš kokių lėšų bus įgyvendinamos šios priemonės, o turint omenyje pasirodančius ekonominio sunkmečio signalus, situacija tikrai nėra vienareikšmiška“, – aiškino A. Gaižutis

Paklaustas, ar šio reglamento įgyvendinimas bus per didelė ekonominė našta ES-ai, A. Gaižutis pabrėžė, jog vien Lietuvoje šio reglamento įgyvendinimas daug kainuos. Jo teigimu, Lietuvoje keturi penktadaliai melioracijos įrenginių yra labai prastos būklės ir jeigu bus siekiama atkurti gamtą, buvusią prieš šimtą metų, tai bus labai brangu ir turės neigiamų pasekmių ūkinei veiklai.

Be to, miškininkų atstovas kritikavo reglamentą dėl miškų atkūrimo plano. Jis pabrėžė, jog Lietuvoje pastaraisiais metais miškų plotas padvigubėjo, todėl nėra aišku, ar miškų atkūrimas reiškia, kad vietoj miškų bus atkuriamos pievos ar esantis miškas bus nudžiovinamas. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija kreipėsi į EK, norėdamas sužinoti, kokiais pavyzdžiais bus remiamasi įgyvendinant miško atkūrimą, tačiau, anot A. Gaižučio, konkrečių atsakymų negauta.

Nors jis pripažįsta, jog ekosistemų atkūrimas suteikia visokeriopą naudą, tačiau EK prognozuojamą investicijos atsipirkimą laiko tam tikru sukčiavimu. „Be abejo, švari aplinka, tvarus gamtos išteklių naudojimas suteikia visokeriopą naudą, tačiau menami paskaičiavimai, kad 1 euras duos 8 eurus naudos primena tam tikrą sukčiavimą. Įsivaizduojamas teorines naudas ir skaičius bandoma palyginti su realiais ekonominiais kaštais, reikalingomis investicijomis. Bet to negalima palyginti, – teigė A. Gaižutis. – Teko matyti ir mūsų ekologų vertinimus. Pavyzdžiui, teigiama, jog kėkšto padaroma nauda gali būti prilyginama 8 tūkst. eurų hektare. Buvo taip pat tokių entuziastų, kurie tvirtino, kad neva ūkininkų laukus nulesančios gervės ir žąsys padaro ne žalą, o naudą, nes po maitinimosi liekantys ekskrementai suteikia didesnę vertę, nei sunaikintos kultūros. Ekosistemos yra reikalingos, į jas reikia investuoti, bet nereikia klaidinti žmonių.“

Prof. A. Paulauskas pripažino, jog nereikėtų spekuliuoti galima ekonomine nauda. Jo nuomone, šiuo metu trūksta mokslinių tyrimų, todėl gamtos mokslininkai turi ištirti, kaip ir kokias gamtos buveines reikėtų atkurti. Pats noras atkurti ekosistemas, pasak biologo, yra geras, tačiau klausimų kelia įgyvendinimas. Pirmiausia būtina atlikti reikiamas studijas, o tik tada bus galima įvertinti, kokią ekonominę naudą atneš šis projektas. Be to, būtina atsižvelgti į darnų vystymą, t. y. išsiaiškinti, kaip atkurta ekosistema įsilies į kaimo ir miesto žmonių gyvenimą.

Lietuvos energetikos institutas ( tolia – LEI ) siekdamas aktyviau dalyvauti valstybės darnios plėtros politikos formavime ir įgyvendinime 2023 metais tapo Lietuvos žaliojo aljanso nariu ( toliau – LŽA ).

LEI mokslininkų vienas iš pagrindinių uždavinių, dalyvauti ir konsultuoti valstybės valdžios, viešąsias ir privačias institucijas klausimais susijusiais su Lietuvos darnios energetikos plėtra.

Stiprėjantis LŽA mokslinis potencialas leis daugiau dėmesio skirti atsinaujinančių išteklių energetikai bei efektyviam energetinių išteklių naudojimui mažinant klimato kaitą.

Lietuvos energetikos institutą LŽA veikloje atstovauja direktoriaus pavaduotojas dr. Rimantas Bakas.

Šiuo metu aplinkos tarša yra siejama su visu spektru įvairių lėtinių ligų pradedant lėtinėmis kvėpavimo ligomis (astma), lėtinėmis širdies kraujagyslių ligomis (miokardo infarktu ar galvos smegenų insultu), metabolinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, piktybinėmis ligomis, autoimuninėmis ligomis, alerginėmis ligomis, psichikos sutrikimais. Naujausiais tyrimais nustatyta, kad tiek sergamumas, tiek mirtingumas nuo ankščiau minėtų ligų esant didesnei aplinkos taršai įvairiais cheminiais junginiais negu ribinės reikšmės yra reikšmingai didesnis. Vaikų amžiuje aplinkos tarša siejama su vaikų fizinės ir psichinės raidos sutrikimų didesne vystymosi rizika.

Žinoma, kad aplinkos taršos šaltiniai daugumoje yra transportas, pramonės bei žemės ūkio įmonės sudarančios apie keturis penktadalius visos taršos, likusi tarša susidaro gyvenamojoje aplinkoje šildant namus, kuriems naudojama akmens anglis, skystasis kuras, malkos, degant žolei, miškams ar esant tam tikroms ekstremalioms situacijoms (pramoniniai gaisrai). Prie mažiau reikšmingų aplinkos taršos rizikos veiksnių galima būtų priskirti ir aplinkos triukšmo galimą įtaką tiek fizinei, tiek subjektyviai sveikatai bei savijautai. Aplinkoje susidarantys kvapai dėl pramonės ar žemės ūkio veiklos taip pat gali būti vieni iš tų, kurie gali veikti mūsų savijautą ir lemti tam tikrus sveikatos pokyčius. Šiuo metu mokslininkai tiria įvairių plastiko mikro ir nano dalelių poveikį žmogaus fiziologinėms sistemoms, nes vis daugiau šio teršalo pakliūva į žmogaus mitybos grandines per dirvožemį ar vandenį.

Aplinkos taršai ir jos poveikio žmogaus sveikatai labai svarbi ekspozicija ir teršalo koncentracija. Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Pasaulio Aplinkos apsaugos agentūra yra nustačiusi kiekvieno teršalo patenkančio į aplinką maksimalias 8 val., 24 val., ar metines ribines koncentracijas kurias viršijus atsiranda teršalo poveikis sveikatai. Šios koncentracijos metai iš metų peržiūrimos ir teršalo ribinės vertės mažinamos atsiradus mokslu pagrįstiems įrodymams, kad ir tokios mažesnės teršalo koncentracijos gali neigiamai veikti žmonių sveikatą bei savijautą.

Didesnei aplinkos teršalų koncentracijai atmosferos ore svarbu yra ir meteorologinės sąlygos. Didžiausios aplinkos teršalų koncentracijos išorinėje aplinkoje susidaro žiemos bei pavasario sezono metu, pastatų šildymo metu kai yra anticikloninės orų sąlygos, t.y. vidutinė oro temperatūra būna neigiama, mažas vėjo greitis ir maža santykinė oro drėgmė. Tada aplinkos teršalų, tokių kaip lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių (KD) poveikis žmonių fiziologinėms sistemos yra pats didžiausias. Iš aplinkos teršalų ypač pavojingi lakieji organiniai junginiai, tokie kaip benzenas, benzpirenas, ozonas, anglies monoksidas ir KD, ypač kietųjų dalelių 2,5 mikrono frakcija (KD_2,5)_, nešančios su savimi tam tikrą ir kitų pavojingų teršalų užtaisą ir per kvėpavimo takus, galinčios gana lengvai difunduoti į kraujotakos sistemą, sukeldamos uždegiminius-autoimuninius ir kitus oksidacinius procesus organizme, galinčius paveikti kraujagyslių vidinį sluoksnį endotelį ir taip sutrikdyti kraujotaką visuose organuose, ypač širdyje ir smegenyse.

Vienos šalys, dauguma besivystančios, susiduria su daug didesne aplinkos tarša tiek kietosiomis dalelėmis (KD_2,5 ir KD₁₀), tiek anglies, tiek azoto, tiek sieros oksidais, tiek įvairiais lakiaisiais organiniais junginiais, tiek sunkiaisiais metalais tiek savo gyvenamojoje, tiek darbinėje atlinkoje (Kinija, Indija ir kitos rytų Azijos šalys), nors šių teršalų patekimo į aplinką keliai yra ribojami įstatymų ir įvairių reglamentų. Kitos gi šalys, dauguma išsivysčiusios, daug geriau tvarkosi su jau minėta aplinkos tarša (Vakarų bei Šiaurės Europos šalys, JAV, Australija, Japonija) ir tas aplinkos taršos poveikis sveikatai yra minimalus. Visiškai išvengti aplinkos taršos poveikio sveikatai vienoje iš šalių yra taip pat problematiška, nes aplinkos teršalai patekę į atmosferą vienoje šalyje gali oro masių pagalba būti pernešti į kitas šalis ir tas poveikis sveikatai būti kitos šalies gyventojams. Todėl labai svarbu pasauliniu mastu priimti tam tikras rezoliucijas ir rekomendacijas kurios galiotų visame pasaulyje ir tai buvo padaryta Paryžiaus konferencijoje 2015 metais, kuri akcentavo besikeičiantį klimatą pasaulyje nulemtą aplinkos tiek pirminės, tiek antrinės taršos ir didėjančią vidutinę atmosferos oro temperatūrą ir iš to kylančius pavojus žmogaus sveikatai dėl aplinkos taršos, ekstremalių orų sąlygų ir kitų reiškinių.      

Vienas iš galimų pavyzdžių vertinant aplinkos taršos pokyčius bei poveikį sveikatai galėtų būti buvusi COVID-19 pandemija, kai didelės masės žmonių turėjo likti namuose dėl izoliacijos, sumažėjo gamyba bei pramonės ir žemės ūkio įmonės pagamino mažiau produkcijos, žmonės mažiau keliavo įvairiomis transporto rūšimis ir tuo metu į aplinką buvo išskirta žymiai mažiau teršalų lyginant su prieškovidiniu periodu apie 2-3 kartus ir tai buvo išmatuota (Kinija, Indija). Manoma, kad tas mažesnės taršos poveikis sveikatai ir savijautai bus jaučiamas tiek trumpuoju, tiek ilguoju periodais įvairiuose pasaulio regionuose, jeigu mažesnė aplinkos tarša išliks ilguoju periodu.

Išorinė aplinkos tarša veikia įvairaus amžiaus žmones, bet jautriausi išorinės aplinkos poveikiui yra vaikai ir pagyvenę asmenys. Vaikų yra žymiai jautresnės fiziologinės sistemos tiek aplinkos taršos poveikiui, tiek nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, kurių poveikyje gali sutrikti normali fiziologinė vaiko raida. Kalbant apie vyresnius asmenis, tai jie žymiai dažniau serga įvairiomis lėtinėmis ligomis (kraujotakos, kvėpavimo sistemų ar piktybinėmis ligomis) ir todėl tas nepalankios aplinkos poveikis jų sveikatai yra žymiai didesnis. Prie didesnio nepalankios aplinkos poveikio jautrumo grupių galėtų būti priskirtos ir nėščios moterys, nes poveikis būtų tiek moteriai, tiek vaisiui.

Norint pagerinti žmonių gyvenamosios aplinkos kokybę sveikatos atžvilgiu labai svarbu, kad aplinkos tarša būtų matuojama nuolat, įrengiant teršalų monitoringo stoteles tam tikrose vietose kur yra didesnis taršos pavojus, pramonės rajonuose, šalia magistralinių kelių, nustatant vidutines tam tikro teršalo koncentracijas ir perspėjant laiku visuomenę apie pavojingus teršalo lygius tam tikrame rajone ar regione, kad teršalų poveikis žmonių sveikatai būtų kuo mažesnis. Šiuo metu Lietuvos gyventojai jau gauna perspėjamąsias žinutes apie jų gyvenamojoje aplinkoje įvykusią pramoninę avariją (gaisrus), kurios metu į aplinką išsiskiria didesni teršalų kiekiai galintys turėti poveikį žmonių sveikatai. Aplinkos taršos poveikiui mažinti labai svarbios ir žaliosios bei mėlynosios miestų zonos galinčios kiek sumažinti pavojingų aplinkos teršalų galimą poveikį žmonių sveikatai bei savijautai. Svarbu mažinti ir transporto keliamą aplinkos tarša, atnaujinant automobilių parką ir mažiau taršias transporto priemones, kurios naudotų mažiau iškastinio kuro, gyventojai šildantys patalpas taip pat greičiau atsisakytų iškastinio kuro ir pereitų prie atsinaujinančių energetinių šaltinių.

Europos Sąjungos šalys iki 2030 metų yra įsipareigojusios sumažinti aplinkos taršą bent 40 proc., pereinant nuo iškastinio kuro naudojimo transporte, pramonėje, žemės ūkyje prie atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip saulės bei vėjo energija, hidroenergetika, geoterminė energija, biomasė.

Lietuvos žaliojo alijanso tarybos narys prof.dr.Ričardas Radišauskas

Aplinkos ministerija paruošė įsakymo projektą, kuriame siūlo keisti nustatytas aplinkos oro užterštumo ribines vertes, leidžiančias ūkio subjektams didinti oro taršą. Toks ministerijos siūlymas pažeidžia Lietuvos piliečių LR Konstitucinę teisę gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje.

Įsakymo projektas paruoštas neįvertinus poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, o tenkinant tik siaurus žemės ūkio verslo grupės savanaudiškus interesus. Tai aiškiai matosi iš Kiaulių augintojų asociacijos raštų atsakingoms valdžios institucijoms, kuriais daromas spaudimas siekiant išvengti atsakomybės už nesavalaikį oro taršos valdymo priemonių įgyvendinimą. Tuo labiau, kad nuo 2024 sausio 1 d. įsigalios nauja Lietuvos higienos norma ir gyvenamos aplinkos ore kvapų intensyvumas bus leidžiamas tik iki 5 europinių kvapo vienetų. Kvapo intensyvumas daugelio atveju yra tampriai susijęs su oro tarša. Tai ypač pabrėžtina apie oro taršą amoniaku.

Pagal PSO tyrimus amoniakas reaguodamas su sieros dvideginiu ir azoto oksidais atmosferoje suformuoja pavojingą sveikatai amonio nitratų ir sulfatų darinį, kuris sukelia onkologines ligas. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad oro tarša sukelia visą eilę lėtinių ligų, kaip plaučių obstrukcinę ligą, plaučių vėžį ir širdies bei kraujagyslių ligas. Taip pat sumažina kvėpavimo takų atsparumą bakterinėms ir virusinėms infekcijoms.

Oro taršos mažinimą aiškiai reglamentuoja  Europos Sąjungos žaliojo kurso reikalavimai, Nacionalinis oro taršos mažinimo planas bei Nacionalinė klimato kaitos darbotvarkė.

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė susirūpinusi didėjančia oro tarša būtina į šio klausimo svarstymą įtraukti kuo platesnę suinteresuotos visuomenės dalį.

Priklausomybės nuo rusiškų dujų mažinimas yra neatidėliotina būtinybė, kad ES pasiektų nulinį išmetamų teršalų kiekį. Be to tai sumažintų Rusijos politinę įtaką ES.

Rusijos karas prieš Ukrainą parodė tiek geopolitinę, tiek ir klimato ES priklausomybę nuo rusiškų dujų, todėl norint pasiekti nulinį išmetamų teršalų kiekį ir užkirsti kelią didžiausiems klimato kaitos padariniams būtina nutraukti iškastinio kuro naudojimą.

Dėl karo Ukrainoje sukelta geopolitinė įtampa gali pakoreguoti 2021 metais Glazge Jungtinių Tautų susitikime, dėl klimato kaitos (COP26) priimtus susitarimus. 2022m. lapkričio mėnesį planuojamas JT klimato susitikimas, kuris įvertins geopolitinę padėtį ir atsakys dėl 2021 metais Glazge priimtų susitarimų įgyvendinimo.

Šiandieną Ukrainos žmonės kovoja už teisę gyventi laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje. Todėl Lietuvos žaliasis aljansas solidarizuojasi su Putino agresiją patiriančiais Ukrainos žmonėmis ir skiria finansinę paramą, taip išreikšdamas palaikymą jų kovoje už savo ir mūsų laisvę.

Lietuvos žaliojo aljanso (LŽA) posėdžio darbotvarkėje buvo nagrinėjama Lietuvos žaliojo kurso įgyvendinimo uždaviniai, kurio metu kilo diskusija, o kaip suderinti Darnaus vystymosi tikslus, kuriuos apibrėžia Jungtinių Tautų (JT) 2030 Darbotvarkė ir JT klimato konferencija COP26. Nuomonę apie šių progamų įgyvendinimą ir suderinamumą išsakė LŽA tarybos posėdyje dalyvavęs JT Globalaus Darnaus vystymosi Nepriklausomų mokslininkų grupės narys, akademikas, prof. Jurgis Kazimieras Staniškis.

Pirmiausia norėčiau priminti kai kuriuos 2030 Darbotvarkės ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų išvystymo momentus ir su jų įgyvendinimu susietus dokumentus. Darbotvarkė ir jos tikslai bei uždaviniai buvo patvirtinti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 2015 m. rugsėjo mėn. 2016 m.liepos mėn.Jungtinių Tautų (JT) Aukšto Lygio Politiniame Forume (High Level Political Forum) buvo aptarti pirmųjų Darbotvarkės ir jos tikslų diegimo metų rezultatai ir problemos. JT šalys- narės išreiškė susirūpinimą dėl neaiškių motyvų atrenkant ir pagrindžiant pasirinktus įgyvendinimui tikslus, dėl pačių tikslų ir uždavinių formuluotės, jų matavimo bei mokslinio pagrindimo ir socialinių – ekonominių transformacijų apskritai. Forumas nutarė atrinkti 15 žymiausių pasaulio darnaus vystymosi mokslininkų ir pavesti jiems parengti Ataskaitą, kurioje būtų išnagrinėti ir moksliškai pagrįsti Globalaus darnaus vystymosi tikslai ir uždaviniai bei pateiktos rekomendacijos šalių valdymo, mokslo ir visuomeninėms organizacijoms. Po specialios atrankos procedūros 2016 m. pabaigoje buvo suformuota JT Globalaus Darnaus vystymosi Nepriklausomų mokslininkų grupė, kuri per tris metus parengė Ataskaitą „The Future is Now- Science for Achieving Sustainable Development“. Ataskaita buvo pristatyta ir pozityviai įvertinta JT Generalinėje Asamblėjojė 2019 m. rugsėjo 24-25 d. ir išleista visomis pagindinėmis JT kalbomis (anglų, prancūzų, ispanų, rusų, kinų, arabų), kuri  prieinama internete: Independent Group of Scientists appointed by the Secretary –General, Global Sustainable Development Report 2019: The Future is Now – Science for Achieving Sustainable Development (United Nations, New York, 2019).

Pagrindiniai ataskaitos teiginiai:

• Mokslinė analizė vienareikšmiškai parodė, kad didžiausią susirūpinimą kelia negatyvios vystymosi tendencijos, kurios dramatiškai veda prie situacijos, kuomet Globalioje ekosistemoje prasidės negrįžtami procesai gyvybiškai svarbūs žmonėmių egzistavimui.. Situacijai sušvelninti būtini ryžtingi ir drąsūs šalių sprendimai, kuriuos reikia atlikti būtinai dar šį dešimtmetį.
• Pagrindinės kategorijos, kuriose vietoj progeso stebimos neigiamos tendencijos yra: nelygybės didėjimas, klimato kaita, bioįvairovės nykimas ir dramatiškai didėjanti tarša, kurią apsprendžia netausojantis vartojimas ir nedarni gamyba.
• Įrodyta, kad visi Darnaus vystymosi tikslai (DVT) ir uždaviniai yra glaudžiai susiję, todėl atskirų tikslų izoliuotas įgyvendinimas neišvengiamai veda prie kitų tikslų įgyvendinimo problemų. Todėl bet kurio DVT realizavimas galimas tik visų likusių tikslų KONTEKSTE, nes vienintelis būdas įgyvendinti 2030 Dardotvarkę galimas tik per visų tikslų pozityvią sinergiją, išvengiant tarpusavio neigiamų kompromisų.
• Svarbu suvokti, kad šiuo metu naudojamos darnaus vystymosi priemonės, pavyzdžiui, išteklius tausojanti ir švaresnė gamyba, žiedinė ekonomika, socialinė verslo atsakomybė, ekologinis projektavimas, taršos prevencija, aplinkos vadyba ir kt. mažina organizacijos nedarnumą, tačiau neužtikrina darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo. Tai yra tik inkrementiniai pokyčiai, kurie yra būtina, bet nepakankama sąlyga darnumui pasiekti.
• Darnaus vystymosi tikslus galima pasiekti tik per socialinės – ekonominės sistemos transformacijas, kurios suteikia tam pakankamas sąlygas. Priešingu atveju, susidarys neefektyvi ir demotyvuojanti situacija, kuomet gyventojai ir organizacijos bus verčiamos elgtis ir veikti darniai esant neteisingai/nedarniai socialinei –ekonominei sistemai. (Transformacijų modelis yra pateiktas Ataskaitoje).
• Ypatingai svarbų vaidmenį įgyvendinant 2030 Darbotvarkę ir jos tikslus turi vystomasis bendradarbiavimas, kuris yra vertikalus ir horizontalus. Vertikalų bendradarbiavimą šalyje turi realizuoti taip vadinamas „mokslas – valdžia – visuomenė“ interfeisas, o horizontalų – bendradarbiavimas tarp šalių/regionų per tarptautines organizacijas arba tiesiogiai, kadangi problemos yra globalios.
• Svarbu neužmiršti, kad 2030 Darbotvarkės centre yra Žmogus ir jo gerovė nešališkoje ir teisingoje visuomenėje, kurioje nė vienas nėra pamirštas ir kuri atsakingai saugo gyvybiškai svarbias ekosistemas. Darnus vystymasis – tai vertybių kaita.

Ataskaitą aukštai įvertino ir pagrindinė mokslo organizacija – Tarptautinė Mokslo Taryba (International Science Council), kuri remiantis Ataskaita ir pritariant Jungtinėms Tautoms 2021 pradžioje paskelbė šį dešimtmetį Darnaus Vystymosi Mokslo ir Veiklos dešimtmečiu ( Decade of Sustainability Science and Action).Tuo tikslu Taryba paskelbė programinį dokumentą “Unleashing Science – Delivering Missions for Sustainability”. Pagrindinė dokumento idėja –darnaus vystymosi tyrimų neatidėliotinis spartinimas bei jų prioritetinis finansavimas. Tai turi būti realizuota per tarpsritinių tyrimų skubų įteisinimą ir išvystymą bei misijomis grįsto mokslo organizavimą.

Tuo tarpu „Europos žaliasis kursas“, kurį Europos Komisija paskelbė 2019 m.gruodžio mėn. pagal kurį ES sieks sukurti ir įdiegti rinkinį “giliai transformuojančių politinių sprendimų” aštuoniose pagrindinėse srityse: (1) iki 2050 m. ES taps klimatui neutralia, (2) švari, prieinama ir saugi energija, (3) švari ir žiedinė ekonomika, (4) energetiniu ir išteklių požiūriu efektyvūs pastatai, (5) darnus ir išmanus mobilumas, (6) teisinga, švari ir aplinkai draugiška “Farm to Fork” maisto sistema, (7) išsaugojimas ir atstatymas bioįvairovės,(8) nulinė pavojinga tarša. Numatytos transformacijos išvardytose srityse, kaip teigia Europos Žaliasis Kursas, visiškai sutampa su 2030 Darbotvarke ir jos 17 tikslų, tačiau palyginus su ankstesne analize akivaizdu, kad Kursas paliko nuošalėje žmogų/pilietį ir neįgalina jo aktyvaus dalyvavimo procese teikiant pasiūlymus ir įžvalgas politinių sprendimų priėmimui, ir dirbant kartu su privačiu sektoriumi bei organizacijomis, įskaitant ir Europines. Susidaro įspūdis, kad Žaliojo kurso tikslai bus pasiekiami tik technologinėmis ir administracinėmis priemonėmis. Pritardamas Vokietijos Aplinkos agentūrai manau kad naujas požiūris/transformacijos darnaus vystymosi procesų valdyme, ekonominiame ir finansų sektoriuje, plačios visuomenės įtraukime, mokslo ir inovacijų valdyme bei finansavime turėtų būti papildomai įtrauktos. Jau nekalbant apie tai, kad bet kurio Darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimas turi būti vykdomas visų kitų tikslų kontekste. Pateikiu keletą kitų nuomonių:

„Sėkmingas bet kurio Darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimas reikalauja jų tarpusavio ryšių pripažinimo ir įvertinimo, pavyzdžiui, artimų ryšių tarp klimato kaitos ir žmonių skurdo ir sveikatos, arba būdų kuriais bioįvairovės nykimas ir ekosistemos paslaugų blogėjimas didina atskirtį. Žmonių gyvenimo kokybės gerinimas neišvengiamai reikalauja visų suinteresuotų šalių dialogo ir bendradarbiavimo bei daugelio valdymo svertų panaudojimo“ (IGS, GSDR, UN 2019)

„ Ne, tai ne klimato krizė, tai socialinė krizė. Ir ji turi griaunamąsias pasekmes klimatui ir gamtai – visam pasauliui kaip mes jau žinome šiandien“ (Lars Hochman, economist, 2020)”

“Visuomet reikia atsiminti, kad pagrindinė žmonijos kliūtis siekiant įveikti krizes nėra kad tai jau per vėlu ar kad nežinome kaip tai daryti. Laiko mes turime pakankamai, tačiau esame žalių technologijų ir žalių planų įkaitais. Ištikrųjų, atskirties mažnimas visose įmanomose srityse ir įvairiomis priemonėmis turėtų būti suprasta kaip esminė priemonė sprendžiant klimato kaitos problemą”(Naomi Klein, JAV,2014)

Aplinkos  ministro 2021 m. gegužės mėn. 10 d.  įsakymu Lietuvos žaliojo aljanso pirmininko pavaduotojas doc. dr. Justinas Rimas paskirtas Aplinkos ministerijos kolegijos nariu. Kolegija yra Aplinkos ministro institucija, kuri svarsto ministerijos pagrindines veiklos kryptis ir strateginės veiklos klausimus bei įsipareigojimų Europos Sąjungai įgyvendinimą ir kitus visuomenei ir verslui aktualius klausimus.

Lietuvos žaliojo aljanso mokslininkai iš Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų, Vilniaus universitetų ir Lietuvos mokslininkų sąjungos aktyviai dalyvauja ruošiant įstatymus ir poįstatyminius aktus aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimais. Tačiau kadenciją baigianti Vyriausybė aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimams, kurie susiję ne tik su aplinka, bet ir žmonių sveikata bei gyvenimo kokybe, skyrė tiktai formalų dėmesį. Formaliais ir nejautriais aplinkai sprendimais išsiskyrė Aplinkos ministerija, kuri, priimdama sprendimus ar poįstatyminius aktus, pataikavo verslo subjektams, teršiantiems aplinką, ypač žemės ūkio srityje. Iki šios dienos Aplinkos ministerija negeba paruošti aplinkosauginių reikalavimų žemės ūkio įmonėms dėl mėšlo ir srutų laikymo, tvarkymo ir laukų tręšimo, siekiant mažinti oro, vandens ir dirvožemio taršą bei nemalonių amoniako kvapų valdymą gyvenamoje aplinkoje. Todėl naujai Vyriausybei ruošiant ketverių metų veiklos programą, pasiūlėme konkrečias priemones dėl oro taršos mažinimo žemės ūkyje, transporto ir pramonės sektoriuose. Dėl didėjančios oro taršos pasiūlėme peržiūrėti Nacionalinį oro taršos mažinimo planą ir priimti naujus įsipareigojimus, kurie atitiktų Europos Sąjungos direktyvinius reikalavimus dėl oro taršos mažinimo. Atsižvelgdami į didėjantį gyventojų nepasitenkinimą dėl nemalonių kvapų sklaidos gyvenamoje aplinkoje pasiūlėme nuo 2024 metų pakeisti kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore iki 2 europinių kvapo vienetų. Tai leistų užtikrinti Lietuvos piliečių konstitucinę teisę gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje.

Savo pasiūlymuose didelį dėmesį skyrėme aplinkos mokesčių sistemos tobulinimui ir principo „teršėjas moka“ įgyvendinimui, didinant mokesčius už aplinkos taršą. Taip pat pasiūlėme priemones valstybės vykdomos aplinkosaugos kontrolės gerinimui, atliekų tvarkymo sistemos tobulinimui, aplinkosauginių mokesčių administravimo tobulinimui, biologinės įvairovės išsaugojimui ir prarastosios atkūrimui. Atkreipėme Vyriausybės dėmesį į Aplinkos ministerijos darbo organizavimo gerinimą, siekiant kuo greičiau reaguoti į aplinkosauginius pažeidimus, pertvarkant esamą valdymo struktūrą, kad ji, pagal patvirtintas kompetencijas, atitiktų aplinkosaugos kontrolei keliamus tikslus ir uždavinius.

Aplinkos ministerijos paruoštas projektas dėl aplinkosauginių reikalavimų, tvarkant mėšlą ir srutas, sulaukė daug neigiamų visuomenės vertinimų. Projekte pateikti reikalavimai dėl mėšlo ir srutų laikymo bei jų paskleidimo, tręšiant laukus, neatitinka Nacionalinio oro taršos mažinimo plano reikalavimų ir kitų valstybės priimtų įstatymų  mažinti oro taršą. Projekte trūksta konkretumo ir aiškumo, o kai kurie labai svarbūs gyventojams, gyvenantiems netoli fermų, oro taršos klausimai yra nutylimi. Pavyzdžiui, nėra numatyta kokie atstumai turėtų būti nuo įrengtų skysto mėšlo kauptuvų iki artimiausių gyvenamų namų ir visuomeninės paskirties pastatų. Tokios reglamentacijos projekte nėra, nors Aplinkos ministras puikiai žino apie didėjantį visuomenės, o ypač kaimo gyventojų, nepasitenkinimą dėl oro taršos amoniaku.

Lietuvos žaliasis aljansas pateikė Aplinkos ir Žemės ūkio ministrams siūlymus iš esmės peržiūrėti mėšlo ir srutų laikymo aplinkosauginius reikalavimus, kad nebūtų  pažeistos žmonių, gyvenančių netoli fermų ir jų kompleksų, konstitucinės teisės gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje, kurias privalo užtikrinti Vyriausybė ir jai pavaldžios institucijos. Pateiktame siūlyme atkreipėme Aplinkos ministerijos dėmesį, kad projekte siūlomos aplinkosauginės priemonės negali užtikrinti Sveikatos ministerijos patvirtintų oro taršos amoniako ribinių verčių, kurios yra 0,04 mg/m³. Taip pat pateikėme apibendrintą Europos Sąjungos patirtį, tvarkant mėšlą ir srutas.

Tikimės, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministrai supras, kad žmonių gerovė yra valstybės politikos pagrindas, o tenkinant ir nuolaidžiaujant siauroms žemės ūkio verslo interesų grupėms, pažeidžiamas gyventojų pasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis.

Lietuvos žaliasis aljansas kreipėsi raštu į Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetą ir į Aplinkos ministrą, kad Aplinkos apsaugos įstatymas būtų įgyvendinamas kompleksiškai ir su visais pakeitimais įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 d. Tai leistų greičiau sustiprinti vykdomą valstybinę aplinkosaugos kontrolę, kuri šiuo metu yra nepakankamai efektyvi ir atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybėms keliamų reikalavimų.

LŽA atkreipė dėmesį ir dėl visuomenės didėjančio nepasitenkinimo užtikrinant piliečių konstitucinę teisę gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje.

LŽA siekdamas darnios aplinkosaugos politikos įgyvendinimo, o tuo pačiu ir efektyvesnio biudžetinių lėšų panaudojimo, vykdant aplinkosaugos kontrolės funkcijas bei priemones, kviečia Valstybės politikus konstruktyviai ir atsakingai vertinti LŽA siūlymą ir kuo greičiau priimti sprendimą, kad Aplinkos apsaugos įstatymas su visais pakeitimais įsigaliotų nuo 2020.11.01 dienos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020m. gegužės  6 d. nutarimu Nr.468 Lietuvos žaliojo aljanso pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto, Gamtos mokslų fakulteto, Biologijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Algimantas Paulauskas patvirtintas Lietuvos mokslų tarybos, Gamtos ir technikos mokslų komiteto nariu.

Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į kylantį visuomenės nepasitenkinimą, dėl oro taršos nemaloniais kvapais, paruošė projektą dėl kvapo koncentracijos ribinių verčių nustatymo gyvenamosios aplinkos ore.

Pateiktame projekte buvo siūloma vietoje dabar galiojančios kvapo ribinės normos  - 8 europinių kvapo vienetų ( OUE/ m³) taikyti 5 ( OUE/ m³) . Tačiau šią naują ribinę kvapo normą ministerija žemės ūkio įmonėms siūlė taikyti tik po 10 metų, aiškindama , kad žemės ūkio įmonėms reikalingas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, negu pramonės įmonėms. Šiame projekte pramonės įmonėms buvo siūloma 5 metų pereinamasis laikotarpis, taikant 5 ( OUE/ m³).

Pateiktas projektas sulaukė daug kritikos iš visuomenės dėl kvapo koncentracijos ribinių verčių nustatymo pagrįstumo, dėl perilgo laikotarpio įgyvendinant siūlomas ribines kvapo normas, bei dėl kaimo gyventojų diskriminavimo, proteguojant žemės ūkio įmones ir leidžiant joms dvigubai ilgesnį laikotarpį teršti gyvenamosios aplinkos orą.

Lietuvos žaliasis aljansas gindamas konstitucinę kiekvieno piliečio teisę, gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje, aktyviai dalyvavo  Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytoje darbo grupėje ir pasitarimuose, teikė moksliškai pagrįstas ir kitų šalių patirtimi paremtus argumentus dėl kvapo ribinių verčių nustatymo gyvenamos aplinkos ore. Kartu su Lietuvos darbdavių konfederacija organizavo spaudos konferencijas, radijo laidas ir TV reportažus. Pagaliau Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Lietuvos žaliojo aljanso pateiktus argumentus ir visuomenės ryžtą gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje, šių metų rugpjūčio 1 d. patvirtino naujas 5 ( OUE/ m³) kvapo koncentracijos ribines vertes gyvenamos aplinkos ore, kurios yra vienodos visoms ūkio šakoms ir įmonėms.

Tik Lietuvos žaliojo aljanso mokslininkų ir darbdavių  konfederacijos pateikti argumentai, bei visuomenės nepasitenkinimas esama situacija, privertė ministeriją peržiūrėti siūlomus kvapo koncentracijos ribinės vertės įgyvendinimo terminus ir vertinti žmonių poreikius gyventi sveikoje aplinkoje, o ne proteguoti atskiras verslo grupes.

Sveikatos apsaugos ministerijos paruoštas kvapo higienos normų projektas numato, kad leidžiama kvapo ribinė vertė miesto teritorijų aplinkos ore nuo 2024-01-01d. turės būti 5 europiniai kvapo vienetai, o nuo 2029-01-01d. – 3 europiniai kvapo vienetai. Tame pačiame įsakymo projekte numatyta, kad kaimo teritorijų aplinkos ore leidžiama kvapo ribinė vertė nuo 2029-01-01d. turės būti 5 europiniai kvapo vienetai. Nuo 2010 metų iki šiol Lietuvoje galioja viena kvapo ribinė vertė – 8 europiniai kvapo vienetai.

Lietuvos žaliojo aljanso mokslininkai, įvertinę didėjantį visuomenės nepasitikėjimą dėl nemalonių kvapų visoje Lietuvos teritorijoje bei atlikę aplinkinių Europos šalių patirties analizę, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, LR Vyriausybę, o 2019-03-12d. kartu su Lietuvos darbdavių konfederacija surengė spaudos konferenciją, kurioje informavo Lietuvos visuomenę dėl Sveikatos apsaugos ministerijos paruošto įsakymo projekto, kuris klausimo iš esmės nesprendžia, o sprendimą, ypač kaimo teritorijoje, perkelia už 10 metų, tuo sukeldamas visuomenės pagrįstą nepasitenkinimą. Be to, šiuo įsakymo projektu ministerija, nustatydama beveik dvigubai didesnę oro taršos kvapams normą kaimo teritorijose, diskriminuoja kaimo gyventojus. Tokį savo sprendimą ji motyvuoja tuo, kad kaimo gyventojai labiau toleruoja žemės ūkio veiklos kvapą.

Atsižvelgiant į valstybės darnios veiklos principus bei kiekvieno piliečio konstitusinę teisę gyventi švarioje ir svekoje aplinkoje, kurią, beje, turi užtikrinti LR Vyriausybė, Lietuvos žaliasis aljansas siūlo:

1. Sveikatos apsaugos ministerijai kreiptis į Lietuvos mokslo institucijas, kad siūlomos kvapo ribinės vertės būtų moksliškai pagrįstos ir argumentuotos bei taikomos nediskriminuojant atkirų gyventojų grupių pagal teritorinį principą.
2. Naujų kvapo ribinių verčių įgyvendinimo terminas taip pat turi būti argumentuotai pagrįstas, vertinant visuomenės nepasitenkinimą, ypač gyventojų, gyvenančių arti taršos šaltinių. Taip pat reikia vertinti ir socialinius bei ekonominius gyvenamų teritorijų taršos aspektus.

Tikinės, kad tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek LR Vyriausybė įsiklausys į visuomenės ir mokslininkų išsakytus argumentus dėl objektyvaus kvapo ribinių verčių nustatymo ir jų savalaikio įgyvendinimo, užtikrinant gyventojų konstitucinę teisė į švarią ir sveiką aplinką.

Šių metų sausio mėnesį Lietuvos žaliojo aljanso atstovai, pirmininkas prof. habil. dr. Algimantas Paulauskas ir pirmininko pavaduotojas doc. dr. Justinas Rimas susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi ir pristatė 2018 metų veiklos rezultatus, vykdomus projektus ir aljanso ateities planus įgyvendinant darnios plėtros politiką Lietuvoje. Išklausęs aljanso atstovų pranešimus, prezidentas V. Adamkus patarė į aljanso gretas įtraukti ir kitus Lietuvos universitetus, mokslo institutus bei aktyviai šioje srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas.

Atsižvelgiant į esamą kritinę pasaulio klimato kaitos situaciją, prezidentas pasiūlė į aljanso veiklos planus įtraukti susitikimą su Švietimo ministerijos atstovais dėl mokyklinės programos papildymo, daugiau dėmesio skiriant gamtos ir aplinkos saugojimui.

Aplinkos ministerija  šių metų lapkričio 16 d. organizavo konferenciją „Nacionalinis oro taršos mažinimo planas: oro kokybės gerinimo galimybės Lietuvoje“. Konferencijos metu pranešimus skaitė ministerijų , savivaldybių, universitetų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Lietuvos žaliojo aljanso pirmininko pavaduotojas doc. dr. Justinas Rimas konferencijoje pristatė pranešimą „ Žemės ūkio oro taršos įtaka gyvenimo kokybei ir teritorinei plėtrai“. Dr. J. Rimas savo pranešime atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio veikloje susidaro 90 proc. viso išmetamo amoniako kiekio Lietuvoje.Todėl vykdant žemės ūkio politiką reikia žymiai daugiau dėmesio skirti aplinkos apsaugai ir oro taršos kontrolei. Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad laikotarpyjenuo 2020 metų iki 2030 metų nėra  nustatyta amoniako  taršos mažinimo užduotis. Tai kelia dideles abejones dėl oro taršos mažinimo plano veiksmingumo, nes didžiausią amoniako taršos poveikį jaučia kaimiškų vietovių gyvenvietės ir miesteliai. Dr. J. Rimas pasiūlė 2030 metams Lietuvai priimti įsipareigojimą amaniako taršą sumažinti nors 5 proc lyginant su 2020 metų faktiniu lygiu.

Pranešėjas atkreipė dėmesį ir į gyvulius auginančių fermų, kurios yra arti gyvenviečių arba gyvenviečių ribose, amoniako  taršos poveikį žmonių sveikatai, jų gerbūviui ir teritorinei plėtrai. Pateikė galimus sprendimus dėl amoniako taršos mažinimo žemės ūkyje. Po pranešimo dr. J. Rimas sulaukė žemės ūkio atstovų klausimų dėl siūlomų taršos mažinimo sprendimų įgyvendinimo, į kuriuos pateikė išsamius  atsakymus.

Lietuvos žaliojo aljanso pirmininko pavaduotojas doc. dr. Justinas Rimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais prof. habil. dr. Remigijumi Daubaru ir doc. dr. Laima Česoniene susitiko su Aplinkos ministerijos viceministru Martynu Norbutu ir aptarė naujausius mokslininkų vykdomus darbus, vertinant plynų kirtimų poveikį ekosistemoms.

Susitikimo dalyviai pristatė naujausius tyrimus, nurodydami,  kad Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai kartu su kolegomis iš LAMMC Miškų instituto, Varšuvos universiteto ir Vilniaus universiteto baigia vykdyti Nacionalinės mokslo programos “Agro, miško ir vandens ekosistemų tvarumas” projektą „Plynųjų kirtimų poveikio miško ekosistemų biologinės įvairovės dinamikai tyrimai“ (Nr. SIT- 1/2015), finansuojamą Lietuvos mokslų tarybos.  Tiriama plynų kirtimų įtaka pušynų ekosistemoms, fiksuojant įvairių ekosistemos komponentų : krūmokšnių, žolių augalinės dangos, dirvožemio mikrobiotos, vabalų bei apdulkintojų reakcija į drastiškai pasikeitusias aplinkos sąlygas po plynųjų kirtimų. Išanalizavus tyrimų rezultatus, Lietuvos mokslo tarybai bus pateikta mokslinė ataskaita, o miškų valdytojams bei naudotojams parengtos rekomendacijos apie pušynų bioįvairovės išsaugojimo  būdus, vykdant plynuosius kirtimus.

Susitikimo metu sutarta, kad rekomendacijas mokslininkai pateiks Aplinkos ministerijai bei Valstybinei miškų urėdijai.

Lietuvos žaliojo aljanso ( toliau – LŽA) pirmininkas prof. habil. dr. Algimantas Paulauskas ir pirmininko pavaduotojas doc. dr. Justinas Rimas susitiko su Žemės ūkio ministru Giedriu Surpliu bei ministro pavaduotoja Ausma Miškiniene ir aptarė bendradarbiavimo gaires bei galimus žemės ūkio darnios plėtros sprendimo būdus.

Ministras pasidalijo įžvalgomis apie žemės ūkio politikos formavimo ir įgyvendinimo vykdomas priemones, spręstinus klausimus ir pasiūlė LŽA pateikti savo nuomonę apie parengtą žemės ūkio plėtros politiką ateinantiems dešimčiai metų.

Susitikimo metu buvo priimtas bendras sutarimas, kad LŽA mokslininkai teiks siūlymus  ir ekspertinius vertinimus, ruošiant naujus įstatymus ir poįstatyminius aktus, dalyvaus moksliniuose tyrimuose, teiks pažangiąją užsienio šalių patirtį, adaptuojant ją Lietuvos sąlygomis.

Didėjant visuomenės nepasitenkinimui dėl oro taršos nemaloniais kvapais gyvenamoje aplinkoje, Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis sudarė darbo grupę šiai problemai spręsti. Į darbo grupę pakvietė ir Lietuvos Žaliojo aljanso (toliau – LŽA) pirmininko pavaduotoją doc. dr. Justiną Rimą.

Pasitarimo metu darbo grupei buvo nustatyti tikslai:

• sumažinti didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore;
• pateikti siūlymus užtikrinant efektyvią kvapų kontrolę gyvenamos aplinkos ore.

LŽA, atsižvelgdama į visuotinės gerovės ir valstybės darnios plėtros politikos įgyvendinimą, pateikė savo nuomonę ir pasiūlė:

1. Ūkio subjektams,vykdantiems ūkinę veiklą, nuo 2020 iki 2027 metų taikyti didžiausią leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore ne didesnę kaip 5 europiniai kvapo vienetai,o nuo 2027 metų– 2 europinius kvapo vienetus. Ūkio subjektams numatyti pereinami laikotarpiai leidžia tinkamai pasiruošti naujų kvapo normų įgyvendinimui.
2. Ūkio subjektams, planuojantiems vykdyti ūkinę veiklą, taikyti didžiausią leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore ne didesnę kaip 2 europiniai kvapo vienetai. Šią kvapo koncentracijos ribinę vertę taikyti nuo 2019 metų. Įgyvendinant šią kvapo koncentracijos ribinę vertę, reikia tiek ūkio subjektams, tiek ir kontroliuojančioms institucijoms daugiau dėmesio skirti planuojamai ūkinei veiklai, ruošiant ir tvirtinant  teritorinių planavimo, poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo dokumentus bei išduodant leidimus ūkinei veiklai ir objektų statybai.
3. Siekiant efektyviau vykdyti ūkinių subjektų taršos šaltinių kontrolę siūlome paruošti ir patvirtinti išmetamo kvapo normatyvo apskaičiavimo tvarką, bei įstatyminį aktą aiškiai reglamentuojantį taršos šaltinių kontrolę.
4. Siūlome Sveikatos apsaugos ministerijai inicijuoti tarpžinybinę darbo grupę ir išnagrinėti

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimui priimtus įstatymus ir poįstatyminius aktus bei jų taikymą praktikoje, nustatant kokiais naujais reikalavimais juos papildyti, įgyvendinant efektyvesnę oro taršos kvapais kontrolę.

1. Siekiant optimizuoti kvapų kontrolės procesą, mažinant tarpžinybinį dubliavimą ir didinant konkrečios žinybos atsakomybę už oro kokybę, siūlome Sveikatos apsaugos ministerijai išnagrinėti vykdomos kvapų kontrolės funkcijos perdavimą Aplinkos ministerijai, kuri vykdo oro taršos kontrolę.
2. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro paruoštos kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės, reglamentuojančios gaunamų skundų nagrinėjimą, LŽA nuomone yra neefektyvios ir didina bendrą administracinę naštą. Siūlome iš esmės keisti kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos taisykles, mažinant kontroliuojančių institucijų administracinę naštą ir kontrolės terminus.

Kiaulių augintojų asociacija  (toliau – KAA) kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausybę, Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijas, prašydama dvigubai padidinti išmetamo amoniako į orą normas, negu galiojančiais aktais nustatyta dabar. Jų pagrindinis motyvas, kad įprastinėmis gamybos priemonėmis neturi galimybės pasiekti Aplinkos ir Sveikatos apsaugos bendru ministrų įsakymu, patvirtintų išmetamo amoniako į orą normų.

Esama, patvirtinta ribinė amoniako norma Lietuvoje jau galioja daugiau nei 20 metų, tačiau kiaulių augintojai per šį laikotarpį neįdiegė naujausių ir efektyviausių technologijų, mažinančių oro taršą. Tai rodo, kad šis žemės ūkio sektorius siekia maksimalaus pelno, įgnoruodamas visuomenės lūkesčius, gyventi švarioje ir sveikoje aplinkoje.

Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijos išanalizavo KAA prašymą ir priėmė aiškų sprendimą, ginantį visuomenės interesus nuo siaurų ir lobistinių , siekiančių tik asmeninės naudos, verslo interesų.

Šių metų rugpjūčio 23 d.  Žemės ūkio ministerijoje įvyko pasitarimas šiuo klausimu, kuriame dalyvavo Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijų atsakingų padalinių vadovai. Taip pat į šį pasitarimą buvo pakviesti Lietuvos Žaliojo aljanso ( toliau - LŽA) atstovai, tai pirmininkas prof. habil. dr Algimantas Paulauskas ir pirmininko pavaduotojas doc. dr. Justinas Rimas. Pasitarimo metu buvo prieita bendra nuomonė, kad būtina ginti plačiosios visuomenės interesus , stiprinti žemės ūkio subjektų kontrolę, tobulinant kontrolės metodus. Nuspręsta  palikti galiojančią ribinę normą, nustatant aiškius patikros metodus. LŽA pirmininkas prof. A. Paulauskas pasiūlė daugiau dėmesio skirti kiaulių augintojų švietimui supažindinant su gerąja praktika, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Taip pat argumentuotai pasisakė prieš ribinių amoniako normų didinimą , nes priešingu atvejų būtų pažeista piliečių teisę  gyventi švarioje ir sveikoje aplinkoje. LŽA pirmininko pavaduotojas doc. J.Rimas pažymėjo , kad pagal paskutinę Europos Sąjungos ataskaitą , apie 94 proc. amoniako į aplinkos orą išmeta žemės ūkio veikla ir pasiūlė užsakyti taikomuosius mokslinius tyrimus, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti ribines amoniako taršos normas ir ateityje nebūtų atskirų žemės ūkio subjektų spekuliacinių   išvedžiojimų dėl taršos normų didinimo.

Lietuvos žaliojo aljanso tarybos pirmininko pavaduotojas doc. dr. Justinas Rimas susitiko su Žemės ūkio rūmų pirmininku Sigitu Dimaičiu ir sutarė, kokiomis priemonėmis ir būdais įgyvendins pasirašytą bendradarbiavimo sutartį.

Sutartyje šalys yra numatę vykdyti bendrus projektus, mokslinius tyrimus, teikti siūlymus teisės aktų projektams klimato kaitos ir aplinkosaugos srityse, skatinti klimatui palankų ūkininkavimą.

Susitikimo metu buvo pasikeista nuomonėmis, dėl aplinkos taršos mažinimo žemės ūkyje, bei koki galimi bendri veiksmai, teikiant siūlymus vykdančios valdžios institucijoms įgyvendinant Europos sąjungos direktyvas, dėl klimato kaitos mažinimo ir aplinkosaugos gerinimo Lietuvoje.

Lietuvos žaliojo  aljanso (LŽA)  vienas iš pagrindinių veiklos tikslų yra dalyvauti Lietuvos darnaus vystymosi strategijos  formavime, teikiant sprendimų projektus tiek atstovaujančios, tiek ir vykdančios valdžios atstovams. Taip pat vertinti ir reikšti nuomonę dėl priimamų aplinkosauginių sprendimų.

Dėl Lietuvos darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo šių metų lapkričio mėnesį LŽA tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Algimantas Paulauskas ir tarybos pirmininko pavaduotojas doc. dr. Justinas Rimas susitiko su Aplinkos ministru Kęstučiu Navicku. pasitarimo metu buvo pasikeista nuomonėmis dėl kylančių problemų,  įgyvendinant nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, ir buvo sutarta dėl bendradarbiavimo, ruošiant įstatymų ir poįstatyminių aktų projektus. Taip pat sutarta, kad LŽA atstovas nario teisėmis dalyvaus Aplinkos ministerijos kolegijos posėdžiuose.

Ministras K. Navickas LŽA atstovus informavo apie ministerijos vykdomą institucinę reformą, artimiausius spręstinus uždavinius atliekų tvarkymo srityje, apie vykdomus vystomojo bendradarbiavimo projektus bei darnaus vystymosi spręstinus klausimus. Doc. dr. J. Rimas pasidalino su ministru informacija, kad nėra horizontalaus bendradarbiavimo tarp Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų, sprendžiant aplinkosauginius klausimus , dėl ko nukenčia priimamų sprendimų efektyvumas. Taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl planuojamos ūkinės veiklos vertinimo tobulinimo.

Lietuvos žaliojo aljanso (LŽA) iniciatyva šių metų spalio 23d. įvyko susitikimas su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktoriumi Robertu Petraičiu.

Susitikime dalyvavo LŽA tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Algimantas Paulauskas ir tarybos pirmininko pavaduotojas doc. dr. Justinas Rimas.

Susitikimo metu buvo pasidalinta nuomonėmis dėl bendrų veiksmų įgyvendinant darnios plėtros strategiją Lietuvoje. Pirmininkas A. Paulauskas pasiūlė direktoriui R. Petraičiui bendradarbiauti vykdant bendrus NVSC darbuotojų mokymus, atliekant ruošiamų įstatyminių aktų ekspertavimą, panaudojant LŽA steigėjų – universitetų mokslinį potencialą.

Pirmininko pavaduotojas J.Rimas pateikė siūlymą, kaip NVSC bendradarbiaudama su LŽA gali pagerinti  jai priskirtų ir vykdomų funkcijų kokybę. Pateikė pavyzdį, kaip galima būtų pagerinti licencijuojamų juridinių asmenų, vykdančių poveikio visuomenės sveikatos vertinimą, veiklos priežiūrą.

Susitikimo metu buvo sutarta, kad NVSC paruoš bendradarbiavimo sutarties projektą, kurį šalys pasirašys, siekdamos bendrų veiksmų įgyvendinant darnios plėtros strategiją Lietuvoje.

Lietuvos žaliojo aljanso tarybos pirmininko pavaduotojai dr. S.Pocius ir dr. J.Rimas 2017m. birželio 19d. susitiko su LR Prezidentu V.Adamkumi ir pristatė jam pagrindinius aljanso veiklos tikslus ir uždavinius. Susitikimo dalyviai apsikeitė nuomonėmis ir įvardijo pagrindines aplinkosaugos problemas Lietuvoje. Viena iš jų - kad tiek atstovaujanti, tiek vykdanti valdžios neskiria reikiamo dėmesio gamtos išsaugojimui Lietuvoje. „Lietuva labai graži, ir mūsų pareiga ją tokią išlaikyti“, - pokalbio metu pabrėžė buvęs šalies vadovas V.Adamkus.

Susitikimo metu V.Adamkus prisiminė savo kaip gamtosaugininko atliktus darbus JAV. Vienas didžiausių V.Adamkaus vadovaujamos JAV Aplinkos apsaugos agentūros darbų buvo Didžiųjų ežerų išvalymas nuo sparčiai besivystančios pramonės išmetamų teršalų.

Lietuvos žaliojo aljanso tarybos pirmininko pavaduotojas dr. Justinas Rimas pasiūlė LR Prezidentui V.Adamkui būti aljanso globėju, kad aljansas galėtų perimti sukauptą patirtį ir tęsti jo ekscelencijos pradėtą gamtosauginę veiklą Lietuvoje.

Lietuvos žaliasis aljansas yra įkurtas juridinių asmenų, kurio tikslas padėti Lietuvos valdžios institucijoms formuoti darnios aplinkos vystymo politiką, pagrindinį dėmesį skiriant aplinkosaugos klausimams. Aljanso veikloje dalyvauja nevyriausybinės gamtosauginės organizacijos, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos mokslininkų sąjunga ir kitos nepelno siekiančios organizacijos, kurioms rūpi aplinkos taršos ir klimato kaitos mažinimo klausimai.

Susitikime su Kauno rajono meru V.Makūnu ir Aplinkos skyriaus vedėju D.Šlapiku dalyvavo Lietuvos žaliojo aljanso tarybos pirmininkas prof. dr. A.Paulauskas ir tarybos pirmininko pavaduotojai dr. S.Pocius ir dr. J.Rimas.

Pasitarimo metu buvo diskutuojama dėl didesnių teisių ir kompetencijų suteikimo savivaldybėms sprendžiant aplinkosaugos klausimus. Prof. dr. A.Paulauskas paprašė savivaldybės atstovų pateikti pagrindines problemas, kurios trukdo savivaldybei savarankiškai priimti sprendimus, vykdant darnią gyvenamų ir kitų teritorijų plėtrą. Pasitarimo metu buvo pasikeista nuomonėmis ir dėl savivaldybės kompetencijos ir atsakomybės priimant sprendimus dėl ūkinių subjektų planuojamos ūkinės veiklos vertinimo.

Susitikimas baigėsi bendru sutarimu, kad reikia tobulinti įstatymus, gerinti tarp institucinį bendradarbiavimą ir skatinti pilietiškumą ugdant nepakantumą gamtos teršėjams.